Kai sukiesi darbų rately tarsi žiurkėnas.
Kai liūdna, bet nesupranti kodėl.
Kai liūdna jau taip ilgai, kad net nepameni, kada pradėjo.
Ar nuo tada, kai grįžau, ar visą gyvenimą.
Kai žmonės klausia, kodėl atrodau tokia nelaiminga. Tokia suvargus.
O aš pagalvoju, kad reikėtų daugiau pudros. Bet ne pailsėt.
Kai jauti, kad bet kurią akimirką gali pravirkt. Žiūrint pro langą. Einant gatve. Prisimenant žmones.
Kai į klausimus negali atsakyti, nes pradedi jausti gumulą gerklėj.
Ir nesupranti, kas blogai.
Kai sukiesi darbų rately tarsi žiurkėnas.
Kai tobulėji, bet nesijauti laiminga.
Kai sukiesi darbų rately tarsi žiurkėnas.
Ir džiaugiesi. Nes jei nesisuktum - išprotėtum.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą